UAB „Projektų konsultacijos ir tyrimai” įgyvendina projektą „Investicijos į paslaugų dizaino sprendinių kūrimą ir diegimą“, Nr. 03.3.1-LVPA-K-838-02-0095, finansuojamą iš Europos regioninės plėtros fondo (projekto biudžetas – 49.987,20 €, skirtas finansavimas – 29.992,32 €).

Projekto tikslas - pakeisti paslaugos dizainą, t.y. sukurti priemonę, integruojančią konsultantų kompetencijas ir žinias bei konkrečius duomenis apie projekto rengimo ir/ar įgyvendinimo eigą ir reikalavimus.
Tikimasi, kad projekto įgyvendinimas sukurs prielaidas sustiprinti įmonės pozicijas rinkoje, prisidės prie konkurencinio pranašumo didinimo, įmonės žinomumo, išskirtinumo ir jos užsakovų skaičiaus augimo.

Idealu planuoti, kad projekto ES paramos gavimui rengimas užtruks apie mėnesį. Šio laiko Jums prireiks:

• komercinių pasiūlymų (kurių pagrindu projekte planuojamos investicijos) surinkimui
• deryboms su banku dėl paskolos suteikimo (jei yra poreikis)
• projekto paraiškos, verslo plano ir kitų reikalingų priedų parengimui.

Atkreipiame dėmesį: jei projekte numatomi statybos, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbai, dažnai kartu su paraiška reikalaujama pateikti ir techninį projektą, kurio parengimas užtrunka apie 3-5 mėnesius.

Norite konsultacijos dėl projekto parengimo ar administracinės pagalbos jau įgyvendinant projektą, finansuojamą ES paramos lėšomis? Kreipkitės į Gretą (+370 605 49855, greta@es-pro.lt) arba Godą (+370 620 48121, goda@es-pro.lt).

Apie mažų ir vidutinių arba smulkaus verslo įtaką ekonomikai tyrimų ir apžvalgų yra daug. Lietuvoje į Europos sąjungos fondų paramos skirstymo programas įtraukta ir akcentuota pagalba MVĮ (mažoms ir vidutinėms įmonėms). Ir visgi taip iš pirmo žvilgsnio nesudėtingai skambantis apibūdinimas ne visada lengvai suvaldomas. Lietuvoje labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) terminą atitinka smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) sąvoka. Siekiant gauti ES paramą, dažniausiai reikalaujama, kad pareiškėjas būtų MVĮ. Šis statusas nustatomas (remiantis Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymu) pildant SVV deklaraciją. Svarbu paminėti, kad SVV deklaracijoje užfiksuojami tik faktiniai pareiškėjo ir susijusių/partnerinių įmonių duomenys, o ryšiai lieka neatskleisti. Todėl mes patariame visada kartu su SVV deklaracija teikti ir laisvos formos raštą ir/arba schemą, kurioje identifikuojami susijusių/partnerinių įmonių ryšiai, tokiu būdu paaiškinant, kodėl viena ar kita įmonė (neįskaitant pareiškėjo), yra įvardinta SVV deklaracijoje.

Kokie faktiniai pareiškėjo (ir susijusių/partnerinių įmonių) duomenys fiksuojami SVV deklaracijoje?

Jeigu jūsų įmonė turi vieną ar kelis akcininkus (fizinius asmenis) ir tie asmenys kitų įmonių akcijų neturi, neužsiima kita ūkine veikla, o jūsų įmonė neturi kitų įmonių akcijų bei reikšmingų valdymui sutarčių su kitais ūkio subjektais ar kiti ūkio subjektai su jūsų įmone, tuomet viskas paprasta – ataskaitoje bus deklaruojami tik jūsų įmonės duomenys ir pagal tai nustatomas įmonės dydis (MVĮ statusas).

Tačiau, jeigu jūsų įmonę valdo kitos įmonės (ar akcininkai fiziniai asmenys, turintys reikšmingų ryšių su kitais verslo subjektais) arba jūsų įmonė turi kitų įmonių akcijų paketų, tuomet viskas tampa kiek sudėtingiau. Ryšiai tarp susijusių/partnerinių įmonių uždaromi (nevertinami, pildant SVV deklaraciją) tik tada, kai baigiama fiziniais asmenimis arba valdoma įmonės dalis yra itin maža (nesiekia 25%). Vertinant ryšius, taip pat būtina atsižvelgti ir į įmonės veiklos sektorius (rinkų bendrumą), šeimyninius ryšius.

Skaičiuojant SVV (kitaip – MVĮ) statusą, vertinami trys kriterijai: jūsų įmonės ir susietų (partnerinių) įmonių darbuotojų skaičius, apskaičiuotas išreiškiant pilno etato ekvivalentais, apyvarta ir turtas; verta prisiminti, kad jūsų įmonės susijusi įmonė ir tos įmonės susijusios įmonės ar įmonės partnerės taip pat traukiamos į jūsų įmonės dydžio skaičiavimą. Tas pats galioja ir jūsų valdomoms įmonėms.

DĖMESIO: įmonės dydį itin svarbu įsivertinti dar prieš teikiant paraišką. Kitu atveju, išeikvosite daug energijos, laiko, o vertinimo metu Jūsų paraiška bus atmesta, jeigu bus nustatytas įmonės neatitikimas SVV reikalavimams.

Naudinga persiskaityti: MVĮ vadovas.

Projekto biudžetas susideda iš investicijų: išlaidų, kurios yra vadinamos ir pripažįstamos tinkamomis finansuoti ir netinkamų finansuoti išlaidų.

Kiekvienas projektas yra rengiamas vadovaujantis finansavimo taisyklėmis bei finansavimo aprašu. Kiekviename finansavimo apraše yra apibrėžiamos tos išlaidos, kurioms yra galima skirti ES fondų parama. Tinkamos finansuoti išlaidos bus tos, kurios apibrėžiamose tose taisyklėse ir kituose susijusiuose teisės aktuose, išaiškinimuose.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jūsų projekto įgyvendinimui dažnai reikia ne tik tų kategorijų investicijų, kurios yra įvardintos kaip tinkamos, bet ir kitų, be kurių projektas negalėtų būti įgyvendinamas: pvz., taisyklėse apibrėžiama, kad tinkamos išlaidos yra tik specializuotų gamybos įrenginių įsigijimas, tačiau įrangos tinkamai eksploatacijai jums reikia pastatyti pastogę. Pastogės statybai numatote 50 tūkst. Eur, įrangai 100 tūkst. Eur. Tinkamos išlaidos bus 100 tūkst. Eur, o netinkamos – 50 tūkst. Bendra projekto vertė 150 tūkst. Eur.

Ne visa tinkamų finansuoti išlaidų dalis yra apmokama (kompensuojama) ES fondų lėšomis. Dalis, kuri bus apmokama, dažniausiai nustatoma „procentaliai“ nuo tinkamų finansuoti išlaidų, o procentas būna įvardintas finansavimo taisyklėse/aprašuose. Pavyzdžiui, taisyklėse nustatyta, kad remiamos/tinkamos finansuoti yra išlaidos specializuotų gamybos įrenginių įsigijimui, o galimas finansavimo intensyvumas negali viršyti 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Jūsų įmonė planuoja investuoti į pakavimo įrenginio įsigijimą (specializuota įranga) 100 tūkst. Eur, tuomet ES finansavimas sudarys tik 50 proc. nuo šios sumos, t. y. 50 tūkst. Eur. Likusius 50 000 Eur, taip pat PVM (jeigu esate PVM mokėtojas arba turite (įgysite) galimybę PVM susigrąžinti) ir netinkamas finansuoti išlaidas (aptarto pavyzdžio atveju – 50 000 Eur pastogės statybų išlaidų) pareiškėjas turi dengti iš nuosavų lėšų. Vadinasi, bendrai į projektą investuosite 150 000 Eur + PVM, o jums sugrįš 50 000 Eur finansavimo.

Oficialus apibrėžimas. Europos Sąjungos fondų lėšomis bendrai finansuojamo projekto tinkamos finansuoti išlaidos – projekto išlaidos arba jų dalis, kuri atitinka ES fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų finansavimo sąlygų apraše ir (ar) kituose teisės aktuose išdėstytus išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus. (http://www.esinvesticijos.lt/uploads/publications/docs/5_bb2fe70c1d0730b0570678f82e99db6b.pdf)

Įrašo data: 2017-06-27

Teikiate paraišką pagal NMA administruojamą priemonę? Dažniausiai pasitaikantis reikalavimas, kurį turi atitikti projektą teikianti įmonė (pareiškėjas) pagal faktinius duomenis (ne prognozinius), yra skolos ir grynojo pelningumo rodiklių reikšmės.

Kaip šie rodikliai skaičiuojami ir kokios vertės reikalingos? Visa tai apibrėžiama Lietuvos Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse*, o Žuvininkystės sektoriaus atveju parengti ekonominiai gyvybingumo rodikliai** būtent šiam sektoriui ir jo priemonėms.

Dažniausiai vertinami paskutinių pilnų metų iki paraiškos/projekto teikimo finansinių ataskaitų (jei paraiška teikiama 2017 m. vasarį, tai vertinami 2016 m.) duomenimis apskaičiuoti skolos, grynojo pelningumo rodikliai. Būtina atkreipti dėmesį, kad naujai įsteigtoms įmonėms vertinami rodikliai ir metai gali skirtis (vertinami gali būti ir tie metai, kuriais teikiama paraiška).

• Skolos rodiklio įsivertinimas. Remiantis balanso duomenimis: reikalingos eilutės „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ (trumpalaikės ir ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai) ir „Turto, iš viso“. „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ dalinami iš „Turto, iš viso“. Dalybos rezultatas yra skolos rodiklis. Kuo skolos rodiklis mažesnis, tuo geriau. Dažniausiai Kaimo plėtros programos priemonėse reikalaujama, kad šis rodiklis būtų lygus arba mažesnis nei 0,6. Kiekvienos priemonės atveju reikėtų tikslintis aukščiau minėtose taisyklėse.
• Grynojo pelningumo įsivertinimas. Atliekamas remiantis pelno (nuostolio) arba veiklos ataskaitos duomenimis ir įsivertinant gautas dotacijas. Imamos eilutės iš pelno (nuostolio) ataskaitos: pirmoji – „Pardavimo pajamos“ arba „Apyvarta“ ir paskutinė „Grynasis pelnas“. Įsivertinama dotacija, kuri susijusi su pajamomis (apibrėžimas minėtose taisyklėse), t. y. ta dotacija, kuri gauta ne ilgalaikio turto įsigijimui finansuoti. Skaičiavimas: grynasis pelnas dalinamas iš pardavimo pajamų (apyvartos) ir dotacijos, susijusios su pajamomis, sumos, o gautas rezultatas dauginamas iš 100 proc. Gaunamas skaičius yra grynojo pelningumo rodiklis. Dažniausiai Kaimo plėtros programos priemonėse reikalaujama, kad šis rodiklis būtų lygus arba didesnis nei 2 proc. Kiekvienos priemonės atveju reikėtų tikslintis aukščiau minėtose taisyklėse.

Minėti du rodikliai bei paskolų padengimo, vidinė grąžos norma vertinami ir prognoziniuose skaičiavimuose bei yra labai svarbūs, siekiant gauti paramą, tačiau jeigu jūsų įmonė ar kitos formos ūkio subjektas netenkina pagal faktinius duomenis reikalingų rodiklių dydžių (nors prognozuojami duomenys ir būtų geri) - Jūsų įmonė paramos gauti vis vien neturės teisės.

*https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/bba802c0163711e4afafe56485a7e49a/fadcFUpSxE

** https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/426a63d0929111e5a6f4e928c954d72b/gYuCLCoDye

Įrašo data: 2017-05-29

AR GALIU VIENU METU ĮGYVENDINTI KELIS PROJEKTUS?

Taip, dažniausiai viena įmonė vienu metu gali teikti paraiškas ir gauti paramą pagal kelias ES paramos priemones. Retais atvejais pagal tą pačią programą paramos galima kreiptis tik pabaigus įgyvendinti vieną projektą (galite tai pasitikrinti finansavimo sąlygų apraše).

KOKIOS GARANTIJOS, KAD GAUSIU PARAMĄ?

Niekas 100 proc. negali garantuoti, kad parama Jums bus skirta. Viskas priklauso nuo pateikiamų paraiškų skaičiaus, projekto naudos ir kokybės rodiklių.

KAIP PASIRINKTI ES PARAMOS KONSULTANTĄ?

Renkantis konsultantą, svarbu atkreipti dėmesį į turimą patirtį – ilgametė patirtis eliminuoja galimų klaidų, daromų dėl patirties stokos, riziką. Taip pat paklauskite, kiek projektų, kokioms įmonėms buvo rengta pagal konkrečią Jus dominančią priemonę, ar projektai buvo sėkmingi, su kokiomis problemomis susiduriama įgyvendinant projektus ir pan.

KAIP ŽINOTI, AR GALIU GAUTI PARAMĄ?

Kiekvienas kvietimas teikti paraiškas paramai gauti turi savo paramos teikimo taisykles (finansavimo sąlygų aprašas), kuriose yra pateikiami visi reikalavimai pareiškėjui (įmonei, kuri kreipiasi paramos). Jeigu neturite laiko gilintis, paklauskite savo sritį išmanančių konsultantų, ar tikrai galite gauti paramą (ES PRO Jūsų, kaip pareiškėjo, tinkamumą gauti paramą įvertins nemokamai).

AR GALIU PARAMOS LĖŠOMIS ĮSIGYTI NT?

Ne, paramos lėšomis nekilnojamojo turto įsigijimas nėra finansuojamas. Finansuojama NT statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas.

AR GALIU ĮSIGYTI NAUDOTĄ ĮRANGĄ?

Ne, paramos lėšomis finansuojamos tik naujos, nenaudotos įrangos įsigijimas.

AR GALIU ĮSIGYTI ĮRANGĄ, PAGAMINTĄ KINIJOJE?

Taip, įranga gali būti pagaminta ir Kinijoje, svarbu, kad atitiktų ES darbo saugos reikalavimus.