Skolos ir grynojo pelningumo rodiklių skaičiavimas

Teikiate paraišką pagal NMA administruojamą priemonę? Dažniausiai pasitaikantis reikalavimas, kurį turi atitikti projektą teikianti įmonė (pareiškėjas) pagal faktinius duomenis (ne prognozinius), yra skolos ir grynojo pelningumo rodiklių reikšmės.

Kaip šie rodikliai skaičiuojami ir kokios vertės reikalingos? Visa tai apibrėžiama Lietuvos Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse*, o Žuvininkystės sektoriaus atveju parengti ekonominiai gyvybingumo rodikliai** būtent šiam sektoriui ir jo priemonėms.

Dažniausiai vertinami paskutinių pilnų metų iki paraiškos/projekto teikimo finansinių ataskaitų (jei paraiška teikiama 2017 m. vasarį, tai vertinami 2016 m.) duomenimis apskaičiuoti skolos, grynojo pelningumo rodikliai. Būtina atkreipti dėmesį, kad naujai įsteigtoms įmonėms vertinami rodikliai ir metai gali skirtis (vertinami gali būti ir tie metai, kuriais teikiama paraiška).

• Skolos rodiklio įsivertinimas. Remiantis balanso duomenimis: reikalingos eilutės „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ (trumpalaikės ir ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai) ir „Turto, iš viso“. „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ dalinami iš „Turto, iš viso“. Dalybos rezultatas yra skolos rodiklis. Kuo skolos rodiklis mažesnis, tuo geriau. Dažniausiai Kaimo plėtros programos priemonėse reikalaujama, kad šis rodiklis būtų lygus arba mažesnis nei 0,6. Kiekvienos priemonės atveju reikėtų tikslintis aukščiau minėtose taisyklėse.
• Grynojo pelningumo įsivertinimas. Atliekamas remiantis pelno (nuostolio) arba veiklos ataskaitos duomenimis ir įsivertinant gautas dotacijas. Imamos eilutės iš pelno (nuostolio) ataskaitos: pirmoji – „Pardavimo pajamos“ arba „Apyvarta“ ir paskutinė „Grynasis pelnas“. Įsivertinama dotacija, kuri susijusi su pajamomis (apibrėžimas minėtose taisyklėse), t. y. ta dotacija, kuri gauta ne ilgalaikio turto įsigijimui finansuoti. Skaičiavimas: grynasis pelnas dalinamas iš pardavimo pajamų (apyvartos) ir dotacijos, susijusios su pajamomis, sumos, o gautas rezultatas dauginamas iš 100 proc. Gaunamas skaičius yra grynojo pelningumo rodiklis. Dažniausiai Kaimo plėtros programos priemonėse reikalaujama, kad šis rodiklis būtų lygus arba didesnis nei 2 proc. Kiekvienos priemonės atveju reikėtų tikslintis aukščiau minėtose taisyklėse.

Minėti du rodikliai bei paskolų padengimo, vidinė grąžos norma vertinami ir prognoziniuose skaičiavimuose bei yra labai svarbūs, siekiant gauti paramą, tačiau jeigu jūsų įmonė ar kitos formos ūkio subjektas netenkina pagal faktinius duomenis reikalingų rodiklių dydžių (nors prognozuojami duomenys ir būtų geri) – Jūsų įmonė paramos gauti vis vien neturės teisės.

*https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/bba802c0163711e4afafe56485a7e49a/fadcFUpSxE

** https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/426a63d0929111e5a6f4e928c954d72b/gYuCLCoDye

Įrašo data: 2017-05-29